VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA

0
0
2533 days ago, 767 views
PowerPoint PPT Presentation
VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA. V? " Vaiko namas" 2006 m.

Presentation Transcript

Slide 1

VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA Vį " Vaiko namas" 2006 m.

Slide 2

Žmogaus raidos periodizacija Žmogaus gyvenimo periodizavimas nėra visų autorių vienodas, wager apibendrinant galima nurodyti šiuos etapus: kūdikystė (0 – 1 m.) ankstyvoji vaikystė (1 – 3 m.) ikimokyklinė vaikystė (3 – 6 m.) jaunesnysis mokyklinis amžius ( 7 – 10/11 m.) paauglystė (1/12 – 1 8 m.) Ankstyvoji branda Vidurinioji branda senatv ė

Slide 3

Vaikų konsultavimo ypatumai 1) Vaiko raidos ypatumai, lemiantys pokalbį su vaiku: Atminties ypatumai Dėmesio ypatumai Mąstymo ypatumai Polinkis fantazuoti Gebėjimas verbalizuoti ir vartojamas žodynas Moralės raida Savęs suvokimo ypatumai 2) Vaiko poreikiai

Slide 4

Vystymosi kriz ės Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kurių pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Krizės įvyksta kai nesutampa poreikiai ir jų patenkinimo galimybės. Kiti teigia, kad krizė atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. būti namie) Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Ji ateina nepastebėtai ir tik pačiam vidury yra paaštrėjimas, vidury – kulminacinis taškas. Dauguma vaikų, pergyvenančių krizę yra sunkiai auklėjami. Svarbu skirti vyst. krizes nuo trauminių krizių, nes vyst. krizės būtinos normaliai žmogaus raidai.

Slide 5

Jautrūs periodai Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėm pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, grakštumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai – iki 3 m. Tai netgi potraukis tvarkai. Kai vaikas pradeda judėti, jis nori padėti daiktus į vietą. 1 – 2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus – gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vyst. pokyčius. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. – 3 m.) – potraukis atidarinėti stalčius, duris, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Vaikams patinka, kai dovanojami daiktai su dėžutėmis. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmę, wager ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai. Vaikas absorbuoja garsus, žodžius, gramatiką.

Slide 6

Kalbos raida taip pat vyksta hat tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. galima išskirti čiauškėjimo stadiją, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai – iš 2 – 3 skiemenų. Kalbos vystymasis sustoja apie 1,5-2 m., nes tuo metu itin užsiima vaikščiojimu. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmų žodžių.

Slide 7

Raida iki 3 metų Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla – vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienų ar kitų daiktų atžvilgiu, cap kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (šakutė – peilio žmona). 2 metų vaikas jau sugeba apsimesti, vaizduoti, mėgdžioti net gerokai anksčiau stebėtą elgesį. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, wager negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Jei eilutėje pagal ūgį išsirikiuos Jonas, Petras ir Antanas, jis nepadarys išvados, kad Jonas didesnis už Antaną.

Slide 8

Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Taps valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas – tyrimas. Po to seka žaidimas – konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. vaikas gali žaisti elementarius loginius ir teminius žaidimus, gali sudaryti veiksmų planą, turi darbinę atmintį. Žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Lopšeliuose vaikai tampa daug draugiškesni vienas kitam, jie dažniau šypsosi, keičiasi žaislais. Jei vaikas gali pasirinkti, jis mieliau žaidžia su bendraamžiais. 18 – 20mėn. vaikai bijo nepažįstamų žmonių.

Slide 9

3 metų krizė Atsiranda žodis "Aš". Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusių. Pažintinė veikla nukreipta į spare. Jis – veiklos subjektas. Jis bone structures stebi spare, kartodamas tą patį veiksmą. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?) Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima spare sieti su vardu "Jonukas nori valgyti" ir tik apie antrus metus sako "Aš noriu valgyti". Atsiranda vaiko reikalavimas "Aš taps!". Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz., vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Mom sako "aš manau, kad šie žaislai tikrai netilps į šią spintelę… " Ir vaikas sudeda žaislus…

Slide 10

Savęs vertinimas – vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų – tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu – reikia užaštrina 3 m. krizę ir išsilieja negatyvizmu ("Ne, ne, ne"). Būdingas egocentrizmas – nesugebėjimas suprasti dalykų iš kito požiūrio, kitu kampu (verkiančiai mamai duoda lėlę ar saldainį)

Slide 11

Kūdikystėje pagrindinė veikla – bendravimas su suaugusiu. Stokojant atsiranda "emocinis badas" 2 –3 m. pagrindinė veikla – daiktinė veikla. Nors suaugusio vaidmuo nėra sumažėjęs, daiktai turi sukelti pakankamai emocijų ir poveikių. >3 m. – žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vyst. taigi, vaikai turi daug žaisti. >7 m. – mokymasis – tai patenkina pagrindinius poreikius. Suaugusio žmogaus – darbas, senatvėje – poilsis.

Slide 12

Ikimokyklinis amžius

Slide 13

Ikimokyklinis amžius 3 metų vaikas laisvai vaikščioja, naudoja artikuliuotą klabą, dėl to sparčiau vystosi jo intelektiniai procesai, plečiasi socialiniai kontaktai. Vaikas suvokia ir randa žodžio prasmę Suvokimo seka: daiktas, veiksmas, santykiai. Nuo 2,5 m. taps aktyviausias žodyno augimo metas: "kas čia?" 3 metų vaikai neblogai vartoja gramatikos formas: daugiskaita, laikas, įvardžiai. Didelis kalbos gramatizavimas (suplastelinuoti, kompiuteriuoti).

Slide 14

3 m. storm vaikas gali pažinti iš atminties ir numatyti artimiausius įvykius, gali palyginti daiktus, pradeda skirti spalvas bei dydžius. Atstumo, panašumo santykius vaikai suvokia netiksliai. 2 – 3 m. būdingas daiktų animizmas. Suvokiant daiktus vaikai pastebi tuos požymius, kurie sukelia emocijas, patenkina poreikius ("negera kėdė") Daiktai vaikui yra gyvi. Klausimas: ar tai iš tikrųjų vaikai sužmogina, ar tai susiję su suaugusių pamokymais? (lady mes vaikui pasakome tapu, o ne taps vaikas) 4 – 5 m. gyvos gamtos animizmas, 5 – 6 m. žmogiškas savybes įgyja gyvūnai ir augalai.

Slide 15

Vaikas ima vartoti simbolius. Pirmas simbolių pasireiškimas – popieriaus lapelis yra maistas lėlei, pagaliukas – mašinytė. 10 mėn. kūdikiui puodelis – tai, iš ko geriama. Nuo 2 m. vaikui puodelis tai, kuo jis nori, kad būtų. Simboliai daugiau asmeninio pobūdžio. 3 m. vaikų žodžius, frazes gali suprasti tik artimas žmogus. Simbolinė veikla pasireiškia ir piešiniuose, vystosi ir atmintis. 2 – 5 m. vaiko stiprūs pergyvenimai išlieka visą gyvenimą. Įsimenami tie įspūdžiai, kuriuos vaikai gali pakartoti savo vidine kalba. Kol vaikas neišmokęs kalbėti, pergyvenimai neįvertinami ir užmirštami.

Slide 16

Jau iki ketverių metų vaikas pradeda suvokti, kad daiktas egzistuoja ir realiai, ir žodžio ar minties pavidalu. Pradeda suprasti kito žmogaus mintis ir jausmus, skirti „gera" ir „bloga", bei „teisinga" ir „neteisinga" (nusižengęs šeimos taisyklėms jaučia gėdą – nuleidžia žvilgsnį, panarina galvą ar slepiasi už kitų nugaros). Vaikas pradeda jungti praeities-dabarties-ateities įvykius į vieną grandinę Taip pat pradeda numatyti būsimus faktus (vaikas gali nerimauti dėl galimos netekties, bausmės ar nepritarimo). Ketverių metų vaiko kalba jau pakankamai išsivysčiusi, ir jis gali išreikšti savo išgyvenimus, tačiau stick dar nėra didelio skirtumo covering fantazijos ir realybės. Jo kalbą gali būti sunku suvokti, nes vienai reikšmei nusakyti vaikas vartoja keletą žodžių.

Slide 17

3 m. vaikas gali aprašyti savo elgesį; Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas spare laiko atskaitos tašku. Vystosi lako santykio suvokimas Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino svaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "šįryt", "šįvakar".

Slide 18

Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitikt�

SPONSORS

No comments found.

SPONSORS

SPONSORS