UNIVERSITETU PAJEGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTUROS STUDIJAS

Presentation Transcript

UNIVERSITETŲ PAJĖGUMAI VYKDYTI MAGISTRANTŪROS STUDIJAS I dalis Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Doc. dr. Birutė Marytė Pociūtė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorė Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Magistrantūros studijų programą gali vykdyti universitetas arba keli bendradarbiaujantys universitetai, užregistravę studijų programą Valstybiniame studijų ir mokymo programų registre, turintys pakankamą mokslinės ir profesinės veiklos patirtį, mokslinį potencialą, pakankamą materialinę ir metodinę bazę. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Universitetų pajėgumo sąvoka nėra lengvai apibūdinama. Dažniausiai pajėgumas yra suprantamas kaip „ sugebėjimas" . „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" teikia, kad pajėgus yra tas, „kuris daug pajėgia, stiprus, tvirtas". Kalbant apie organizacijų pajėgumą anglų kalboje dažniausiai yra vartojamas terminas capacity , kuris yra suprantamas kaip gebėjimo fiziškai, intelektualiai ar teisiškai kažką vykdyti kokybė. Universitetų pajėgumą šioje studijoje traktuojame kaip pradinių sąlygų kokybės kriterijų visumą, leidžiančią universitetinėms aukštosioms mokykloms veiksmingai organizuoti magistrantūros studijų procesą, t. y. sėkmingai įgyvendinti antrosios pakopos magistrantūros studijų programas ir sudaryti galimybes studentui magistrantui įgyti kokybiškas mokslininko tyrėjo, pedagogo (dėstytojo) kompetenciją ir (arba) aukštesnio lygio profesinės veiklos kompetenciją. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Studijoje universitetų pajėgumas analizuojamas išskiriant tokius pradinių sąlygų kokybės kriterijus: 1) reikalinga teisinė bazė; 2) jos dermė su ES teisine baze; 3) studijų programų (struktūros ir aprašų) kokybė; 4) finansiniai ir materialiniai ištekliai; 5) žmogiškųjų išteklių kokybė (mokslinis ir edukacinis potencialas); 6) studentų ir dėstytojų tarptautinis bendradarbiavimas ir mobilumas. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 1 ) Bolonijos deklaracijoje buvo atkreiptas dėmesys į „Europos aukštojo mokslo sistemos tarptautinio konkurencingumo didinimą" (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 12) ir, remiantis Sorbonos deklaracijos principais, buvo nutarta imtis tokios veiklos: įdiegti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą; sukurti dvipakopę studijų sistemą; sukurti kreditų sistemą (ECTS); skatinti tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumą; skatinti europinį bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo srityje; stiprinti europinius aukštojo mokslo aspektus, itin daug dėmesio skiriant studijų programoms, institucijų bendradarbiavimui, judėjimo įvairovei ir integruotoms studijų, stažuočių ir mokslinių tyrimų programoms" (Bolonijos deklaracija, 1999, p. 13). Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 2 ) Prahos komunikate (2001 m.) prie Bolonijos deklaracijoje numatytos veiklos pridedamos dar trys veiklos kryptys: mokymasis visą gyvenimą; aukštojo mokslo institucijų ir studentų dalyvavimas kuriant ir formuojant EAME; EAME patrauklumo didinimas . Berlyno komunikate (2003 m.) šios veiklos papildomos būtinumu stiprinti EAME ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE, angl. Time) sanglaudą. Ir ketvirtajame ministrų susitikime Bergene (2005 m.) daug dėmesio skiriama trečiajai studijų pakopai – doktorantūrai, teigiant, kad „ doktorantūros lygmens kvalifikacijos turi būti visiškai suderintos su EAME susiejančia kvalifikacijų sistema, orientuota į siekiamą rezultatą" ir kad „pagrindinis doktorantūros komponentas yra originalūs moksliniai tyrimai, lemiantys pažinimo pažangą" (Bergeno komunikatas, 2005, p. 58). Bergene atkreipiamas dėmesys ir į socialinį Bolonijos proceso aspektą , siekiant, kad „kokybiškas aukštasis mokslas būtų vienodai prieinamas visiems" (Bergeno komunikatas, 2005, p. 59). Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 3 ) Bergeno komunikate buvo aiškiai nurodyta, kad būtina pažanga šiose srityse: ENQA ataskaitoje siūlomų kokybės užtikrinimo standartų ir gairių įgyvendinimas; nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimas; jungtinių laipsnių teikimas ir pripažinimas, taip pat doktorantūros pakopoje; lanksčių mokymosi būdų kūrimas aukštajame moksle, apimantis ankstesnio mokymosi pripažinimo procedūras" (Bergeno komunikatas, 2005, p. 60). Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 4 ) M obilumas ir pripažinimas yra dvi pagrindinės idėjos, kurios ir nulėmė Bolonijos procesą bei reformas universitetuose. Universitetai, nors ir pripažindami pagrindinį reformų tikslą, kritikuoja šių reformų vykdymo eigą, tiksliau, būtinos paramos nebuvimą. Autonomijos ir finansų stoka yra dažniausiai nurodomos priežastys, kurios stabdo Bolonijos proceso įdiegimą. L aipsnių harmonizavimo problema išliek a. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 5 ) 2001 m. kovo mėn. Europos Taryba pritarė trims pagrindiniams švietimo uždaviniams, kurie turi būti pasiekti 2010 m. Štai jie: kokybė, prieinamumas ir atvirumas pasauliui. Europos Komisijos komunikate ( KOM 2005 152 ) apie Europos intelektinių gebėjimų sutelkimą ir keliami klausimai, į kuriuos atsakius galima tikėtis universitetų pažangos: kaip pasiekti, kad universitetai gautų adekvačias ir pastovias lėšas ir kad šios lėšos būtų veiksmingai naudojamos; kaip išplėsti akademinę autonomiją ir profesionalumą; kaip sutelkti pakankamai išteklių, siekiant aukšto lygio (perfection) ir kaip sukurti tokias sąlygas, kuriose universitetai plėtotų šį aukštą lygį; kaip universitetai turi geriau atsiliepti į lokalius ir regioninius poreikius bei strategijas; kaip plėtoti glaudesnius universitetų ir pramonės bei verslo santykius, siekiant geresnės naujų žinių sklaidos ekonomikoje ir visuomenėje; kaip pagreitinti universitetų plėtrą, remiantis Bolonijos deklaracija ir Lisabonos strategija. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 6 ) Universitetų modernizacija, Europos Tarybos nuomone, yra sietina ne tik su Lisabonos strategijos sėkme, wager ir gerokai platesniu vaidmeniu „didėjančioje globalinėje ir žiniomis grįstoje ekonomikoje" (Delivering on modernisation motivation for colleges, 2006, p .2)/7/. Šiame komunikate Europos Taryba pabrėžia, kad universitetai turi didžiulį mokslinį ir edukacinį potencialą, tačiau šis potencialas nepakankamai panaudojamas ekonomikai, visuomenei ir verslui. Todėl Taryba siūlo tokius sėkmę lemiančius pokyčius: išplėsti realią universitetų autonomiją ir atskaitomybę; skatinti panaikinti barjerus canvas universitetų Europoje („esmingai padidinti geografinį ir tarpsektorinį mobilumą"; „...prašytojai neturėtų laukti ilgiau kaip keturis mėnesius sprendimo apie akademinį pripažinimą" ( Delivering on modernisation plan for colleges, 2006, p. 5 ); partnerystę su verslo bendruomenėmis; suteikti teisingą derinį gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų darbo rinkai; peržiūrėti universitetų finansavimo sistemą; didinti tarpdalykiškumą; stiprinti dialogą su socialiniais partneriais; skatinti didelius laimėjimus (didinti konkurenciją, pritraukti geriausius dėstytojus ir mokslininkus ir dish.). Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 7 ) Peržiūrint Bolonijos proceso diegimą įpusėjus 2010 metų planui, atkreipiamas dėmesys į naujoviškų metodų taikymą studijose, į dialogą su darbdaviais, profesinėmis organizacijomis ir mokymosi visą gyvenimą idėjos realizavimą. Daug dėmesio yra skiriama studentų mobilumui, ieškant galimybių padidinti finansavimą mobilumui. Universitetai yra skatinami stiprinti europinę dimensiją (rasti sąsajas canvas programų, plėtoti bendras programas, skatinti daugiakalbystės įgūdžių formavimą ir kt.). Finansavimo problemos pripažįstamos kaip rimčiausios problemos, stabdančios universitetų misijos vykdymą. Vilnius, 2006.09.28

Magistrantūra Lietuvos universitetuose Bolonijos procesas ( 8 ) Laipsnių struktūra Bolonijos proceso šalyse kol kas tebėra ganėtinai skirtinga. Daug informacijos apie esamą situaciją ir geros praktikos pavyzdžių galima pasisemti iš projekto „Tuning instructive structures in Europe" ataskaitų. Labiausiai paplitusi laipsnių blueprint šiandien 3 + 2, wager pati turinio samprata įvairi: abi pakopos suvokiamos kaip savarankiškos sistemos arba kaip augantis žinių ir įgūdžių nuoseklumas toje pačioje studijų kryptyje. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į magistrantūros studijų programų (ir „nuosekliųjų", ir „trumpųjų") akademinę vertę. Magistro laipsnis yra antrosios studijų pakopos kvalifikacija. Įstoti į magistrantūros studijų programą galima tik įgijus bakalauro laipsnį pripažintoje aukštojoje mokykloje. Bakalauro ir magistro laipsniai apibrėžiami skirtingais studijų rezultatais; Studentai, kuriems suteikiamas magistro laipsnis, turi būti pasiekę tokį žinių ir supratimo lygį, kuris įgalina juos integruoti žinias, formuluoti nuomones ir sprendimus specialistams ir ne specialistams. Studentai, turintys magistro laipsnį, turi pakankamus mokymosi įgūdžius mokytis arba atlikti tyrimus savarankiškai ir nepriklausomai; Bakalauro laipsnis suteikia galimybę įstoti į magistrantūros stu