Jurgis Savickis 1890 - 1952
Slide 2Savickis kaip koks burtininkas, kažkur dausose pasislėpęs, pakabino pasaulį subterranean insect ilgo iešmo ir vartalioja jį, protarpiais šmėktelėdamas kur į kurią pasaulio skaudžiausią vietą savo magiška lazdele... Pasaulis verkia, aimana kyla, kaip pavasarį tarpukalny ūkana, o jis - magas, burtininkas, žiūri meiliomis akimis ir šypsos: Menkysta! Panorės ir užgydys padarytą žaizdą vienu magiškos lazdelės mojimu! B. Sruoga
Slide 3Gyvenimas Gimė 1890 m.gegužės 2 d. Pagausančio dvarelyje, netoli Ariogalos. Mokėsi Kauno ir Maskvos gimnazijose. 1912-1914 m. studijavo dailę Maskvoje ir Krokuvoje. Prasidėjus I pasauliniam karui, dirbo lietuvių komitetuose nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1919-1938 m. Lietuvos reikalų patikėtinis Skandinavijos šalyse. Atstovaudamas Lietuvai jis rūpinosi tarptautiniu Lietuvos pripažinimu, populiarino Lietuvos kultūrą užsienyje. Prasidėjus II pasauliniam karui Ženevoje atstovavo Lietuvai tuometinėje Europos valstybių organizacijoje – Tautų Sąjungoje. Kai Sovietai okupavo Lietuvą, jis neteko darbo ir apsigyveno Pietų Prancūzijoje, Rivjeroje ,ūkyje, kurį pavadino ,, Ariogala" ir ten mirė 1952 m. gruodžio 22 d.
Slide 4Motina Sofija Barauskaitė - Savickienė
Slide 5Tėvas Augustinas Savickis
Slide 6Jurgis Savickis - gimnazistas(2-3 klasė)
Slide 7Pirmoji žmona Ida. 1910 m.
Slide 8Su draugais : sėdi Vaižgantas, stovi – M.Yčas ir J.Savickis 1918 m.
Slide 9J.Savickis 1923 m. dirbdamas Lietuvos reikalų patikėtiniu.
Slide 10Lietuvos atstovybės namas Kopenhagoje-Savickio darbo vieta.
Slide 11J.Savickis Pagausantyje –tėviškėje. Focus stovi motina, šalia –antroji žmona Ingė Geisler.
Slide 12J.Savickio sūnūs-Augustinas ir Algirdas - Danijoje.
Slide 13Jau su paaugliais sūnumis.
Slide 14Užsienio reikalų ministerijos personalas ( apie 1923 m.) Sėdi iš dešinės į kairę: Šeinius, Savickis ir Voldemaras.
Slide 15Norvegijos ministras įteikia savo kredensus Kaune. Apie 1928 m. Greta – J.Savickis
Slide 16J.Savickis apie 1928-1930 m.
Slide 17Jurgis su motina 1930m.
Slide 18Iškilmingas J.Savickio audiencija pas Norvegijos karalių Haakon ΄ ą.1930 m.
Slide 19J.Savickis ( focus) covering Kauno Vytauto Didžiojo universiteto korporacijos ,,Fraternitas Baliensis" studentų. 1938 m.
Slide 20J.Savickio sūnus Algirdas ,kuris tragiškai žuvo 1943 m.
Slide 21J.Savickio sūnus-tapytojas Augustinas Savickis. Jis apie savo tėvą yra pasakęs: ,,Meilę Lietuvai jis kaupė savyje, savo kūryboje".
Slide 22Su antrąja žmona Inge ir įsūniu Serge Rokebriune.
Slide 23Iškyla su draugais, gražioje Skandinavijos gamtoje.
Slide 24J.Savickis eksdiplomatas. Savo ūkyje ,,Ariogala", Prancūzijoje. 1950-1952 m.
Slide 25Kūriniai Pirmasis apsakymų rinkinys ,,Šventadienio sonetai"(1922 m.) susilaukė griežtos aplinkinių kritikos. J. Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Apsakymų siužetai ribojosi pasąmonės reiškiniais ,siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais ir nieko bendro neturėjo su tradiciniu sonetu. Pilną pripažinimą atnešė antrasis apsakymų rinkinys ,,Ties aukštu sostu"(1928 m.) . Čia veikėjų charakteriai stipriau išryškinami, rodoma aiškesnė jų gyvenimo kryptis. III novelių rinkinyje ,,Raudoni batukai"(1951 m.) –lietuviška realybė. Čia rašytojo pasakojimai plaukia ramesne vaga, negu ankstesniuose kūriniuose, žmogaus portretas detalizuojamas platesne spalvų gama .Atsiranda nostalginė intonacija, kurios nebuvo ankstesniuose kūriniuose.
Slide 26Mažiau garsūs kūriniai: - Romanas ,,Šventoji Lietuva"(1952) - Dienoraštiniai užrašai ,,Žemė dega"(1956)
Slide 27Literatūros kryptis, kuriai priklausė Savickis Vieni vadina ekspresionistu, nes vaizduojamas pasaulio agresyvumas, individo kraštutinė desperacija, pasaulio katastrofos nuojauta; Kiti vadina impresionistu, nes daug dėmesio skiriama įspūdžių vaizdavimui, nėra pastovių žmogaus savybių – viskas kinta kartu su situacijų ir nuotaikų kaita, daug kalbama apie meilę; Dabar linkstama vadinti jį modernistu arba egzistencialistu, nes kūryboje ryškus dvilypumas: -novelės novatoriškos, modernios; -yra ir daug tradicijos.
Slide 28Kūrybos ištakos Savickio kūrybai poveikį darė: -teatras; -kinas; -dailė; -visuotinė literatūra; -platus vakarietiškas akiratis; -miestietiška gyvenimo patirtis.
Slide 29Kaip tai pasireiškia kūryboje? Atsiranda tarptautinių arba kitų kalbų žodžių, kultūrinių nuorodų; Novelės teatrališkos, kinematografiškos, nes gyvenimas vaizduojamas kaip teatras.
Slide 30Pasakotojas Išlaikydamas distanciją, kaitaliodamas pozicijas, stebi -kaip personažas elgiasi situacijoje; -fiksuoja reikšmingiausius ( wager ne visus) pasikeitimus. * Jis dažnai iškelia tokią idėją-už viską svarbesnis yra žmoniškumas.
Slide 31Nebėra visažinis, nes nevertina vaizduojamų įvykių; Niekada nepasako, ar veikėjas smerkiamas, ar juo didžiuojamasi – tai paliekama vertinti skaitytojui.
Slide 32Kompozicija Dėl tokio įvykių fiksavimo pasakojimas skyla į fragmentus; Atskiri sakiniai pavirsta pastraipomis; Suardomas sakinys, kad išryškėtų esmė, netikėta pastaba ar išvada.
Slide 33Pasakojimo stilius Pasakojimas žaismingas: -būdingi staigūs kontrastai; -kai kada kalbama rimtai, kai kada-šmaikštaujama, mėtomos replikos; -bandoma šokiruoti skaitytoją; -nevengiama šiurkštumo, komiškumo.
Slide 34Veikėjai Miestietis, menininkas, aristokratas, kaimietis. Veikiami nenuspėjamų instinktų, aistrų; Jų likimas įnoringas, linkęs žaisti su žmogumi, apvilti jo lūkesčius; Jiems duodami tik keli bruožai; Dažnai veikėjai atrodo lyg artistai, o dar dažniau kaip prisukami automatai (teatro lėlės – marionetės, manekenai). Kartais jie elgiasi veidmainiškai, nes užsideda kaukę: -pašnekovui sako viena, patys galvoja ką kita; -dažnai trokšta keistis, wager ketinimai dažnai yra savanaudiški; -dėl to dažnai pasišaipoma iš veikėjų.
Slide 35Būdingi veikėjų jausmai Novelėse neretai susipina -džiaugsmas ir pagieža; -atjauta ir abejingumas; -nuoširdumas ir nepakantumas.
Slide 36Dažnesnės temos Meilė; Žmogaus vienišumas; Gyvenimas savyje; Neturėjimas jokių tikslų ir siekių.
Slide 37Vyrai ir moterys Tai dažna novelių tema; Flirtuojanti moteris ir viliojantis vyras yra pagrindiniai novelių tipai; Vyras pristatomas lakoniškai, nusakant jo amžių, socialinį statusą (profesiją, šeimyninę padėtį); Moteris pristatoma kaip materiali būtybė, išskiriant jos grožį ir sugebėjimą flirtuoti; Šeima vertinama pozityviai.
Slide 38Dievas ir velnias Dievas nebėra visatos centras, jis gana pasyvus; Dievas vertinamas kaip pasaulio kūrėjas, tačiau jis labiau primena menininką (vadinamas "malioriumi", dangaus tapytoju, gamtos modeliuotoju, sodininku). Velnias energingas, nes jis nori kiekvieną sielą nustumti nuodėmėn; Ypač jis aktyvus dėl kūniškųjų nuodėmių – sugundo visus veikėjus; Nuo velnio neapsaugo nei Biblijos skaitymas, nei bažnyčios lankymas; Velnias vadinamas "raudonu velniu", "raudonu mefistofeliu", diabol u , kipšu ir kt.
Slide 39Mirtis Novelėse dažna; Dažniau tai smurtinė mirtis (nužudymas ar savižudybė); Nesiejama su jokiu tragizmu, neverčia pamąstyti apie žmogaus būtį; Siejama su moters įvaizdžiu.
Slide 40Laikas Tiesiogiai nenurodomas; Bendrą istorinį foną, gyvenamąjį laikotarpį nurodo cap tikros realijos (kalba, drabužiai, vieta); Istorinis laikas tik numanomas: 19 a. pabaiga-20 a. I pusės Lietuva ir Europa; Veikėjams svarbiausia yra dabartis, nes jie gyvena šios dienos džiaugsmais ir vargais; Kai kada prisimenama istorinė Lietuvos praeitis, senieji papročiai lyginami su dabartiniais. Dažniausiai palankiau vertinama praeitis; Apie ateitį nekalbama, nes ji nuo nieko nepriklauso ir yra nežinoma.
Slide 41Miesto erdvė - Lietuvių prozai iki Savickio miestas-nuodėmių ir patvirkimo lizdas, moralinio nuopuolio sinonimas (Lazdynų Pelėda); - Savickiui miestas tampa natūralia patirties kaupimo vieta, nes ten vykstama norint pažinti, todėl mieste nepražūvama; - Miestas yra gyvas organizmas, diktuojantis veikėjui nervingą gyvenseną; - Veikėjas ten gali gyventi pagal individualius poreikius: keliauti, kvailioti, laužyti kolektyvines normas; - Gamtovaizdis kažkiek sugyvintas, technologizuotas: kaštonų lapai-kaip pusiau išskėsti skėčiai; rytmečio saulės spindulys-raudonas balionas; griaustinis-bloga patrankų imitacija.
Slide 42Kaimo erdvė Erdvės elementai: ūkininko namai ar dvarelis, klebonija, fortepijonas, kambarinės gėlės, arbata, rimti pašnekesiai; Bendruomenė kompaktiška ir uždara, o individas privalo laikytis kolektyvo nustatytų normų; Gamtovaizdis minimalus, primenantis saikingai spalvingą teatro dekoraciją; Gamtovaizdžio nuotaika atitinka personažo psichologiją.
Slide 43Gamta Nebėra natūralaus žmogaus ryšio su gamta; Gamtovaizdis tėra tapytojo nupieštas meno paveikslas; Gamta yra vyksmo ar veiksmo fonas; aistrų išsiliejimo erdvė.
Slide 44Būties įprasminimas Žmogaus būtis atsiskleidžia kaip nepažini, grėsminga. Tai būdinga to meto ir kiek vėlesnei Europos „aukštojo modernizmo" literatūrai (Francui Kafkai, Alberui Kamiu ). Antra vertus, proza tikrai nėra niūri, nes lemties grimasas, prigimties išdaigas joje atsveria - šilti žmogiški ryšiai (tėvų ir vaikų, vienas kitą suradusių mylimųjų), - aukštieji grožio, meno, kultūros idealai.
Slide 45J.Sav
SPONSORS
SPONSORS
SPONSORS