2 paskaita. Optimaliu pinigu sajungu teorijos kritika: turinys

Presentation Transcript

2 paskaita. Optimalių pinigų sąjungų teorijos kritika : turinys 2.1 Kiek svarbūs skirtumai canvas šalių? 2.1.1 Ar tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? 2.1.2 Asimetriniai šokai ir nacionalinė valstybė 2.1.3 Instituciniai darbo rinkų skirtumai 2.1.4 Skirtingos teisinės sistemos ir finansų rinkos 2.1.5 Ar augimo tempų skirtumai svarbūs? 2.2 Nominalūs ir realūs valiutos nuvertėjimai 2.2.1 Devalvacija, kad atsverti asimetrinius paklausos šokus 2.2.2 Devalvacija, kad atsižvelgti į skirtingas politikos pirmenybes 2.2.3 Našumas ir infliacija pinigų sąjungoje: Balassa-Samuelson'o efektas

Turinys (2) 2.3 Devalvacija, suderinamumas laike ir patikimumas 2.3.1 Barro-Gordon'o modelis: geometrinė interpretacija 2.3.2 Barro-Gordon'o modelis atvirose ekonomikose 2.3.3 Patikimumas ir pinigų sąjungos kaštai 2.4 Optimistiškesnis Mundell'as 2.5 Šalių atvirumas ir pinigų sąjungos kaštai

Įvadas N agrinėjome priežastis kodėl atskiroms šalims galėtų būti brangu prisijungti prie pinigų sąjungos. Ši analizė, kuri yra vadinama optimalių pinigų sąjungų teorija, buvo kritikuota (žiūr. EC Commission, 1990; Gros and Thygesen , 1992). Pirma, galima abejoti požiūriu, kad skirtumai covering šalių yra pakankamai svarbūs . Antra, valiutų kursų priemonė gali nebūti labai efektyvi, koreguojant skirtumus covering šalių . Trečia, valiutų kursų priemonė politikų rankose gali padaryti daugiau žalos , nei naudos.

Skirtumai canvas šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? A r skirtumai canvas šalių yra pakankamai svarbūs, kad būtų kliūtis pinigų suvienijimui ? Klasikinė Mundell'o analizė prasidėjo nuo scenarijaus, kuriame paklausa pereina nuo vienos šalies prekių connect kitos šalies prekių . Ar tikėtina, kad toks šokas dažnai įvyktų covering Europos šalių, kurios sudaro pinigų sąjungą? Išryškėjo du požiūriai į šį klausimą. Pirmą vadinsime Europos Komisijos požiūriu , kuris buvo argumentuotas pranešime "Viena rinka - vieni pinigai". Antras požiūris yra siejamas su Paul'u Krugman'u.

Skirtumai canvas šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (2) Anot Europos Komisijos, skirtingi paklausos šokai pinigų sąjungoje įvyks nedažnai , todėl, kad prekyba covering industrinių Europos šalių dideliu laipsniu yra tarpšakinė prekyba . Prekyba remiasi masto ekonomijos egzistavimu ir netobula konkurencija (produktų diferencijavimu). Tai lemia prekybos struktūrą, kurioje šalys perka ir parduoda viena kitai tas pačias prekių kategorijas . Ši prekybos struktūra lemia situaciją, kai dauguma paklausos šokų šias šalis įtakos panašiu būdu.

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (3) Kliūčių pašalinimas, užbaigiant vieningos rinkos formavimą, sustiprins šias tendencijas . Pasekmėje dauguma paklausos šokų transport linkę turėti panašius efektus (Kenen, 1969) . Antras ir priešingas požiūris buvo ginamas Paul'o Krugman'o (1991). Pagal jį , negalima atmesti Mundell'o analizės, nes masto ekonomikose yra kitas prekybos dinamikos bruožas , kuris Mundell'o analizę gali padaryti labai svarbia. Prekybos integracija , kuri įvyksta masto ekonomijos pasekmėje, taip pat lemia industrinių veiklų regioninę koncentraciją .

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (4) Pagrindinis šio požiūrio argumentas yra tas, kad kai sumažėja prekybos kliūtys, tai turi du priešingus efektus veiklų vietai . Tampa galima gaminti arčiau galutinės rinkos , tačiau taip pat tampa galima koncentruoti gamybą, kad gauti pelną iš masto ekonomijos . Tai paaiškina, kodėl prekybos integracija faktiškai gali lemti didesnę regioninių veiklų koncentraciją , o ne mažesnę.

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (5) Faktas, kad prekyba gali lemti regioninę industrinių veiklų koncentraciją yra parodytas, palyginant regioninį automobilių gamybos pasiskirstymą JAV ir Europoje (žiūr. lentelę 2.1). Matome , kad JAV automobilių gamyba yra žymiai labiau regioniškai koncentruota, nei ES.

Lent. 2.1. Regioninis automobilių gamybos pasiskirstymas.

Skirtumai canvas šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (6) JAV rinka yra labiau integruota nei E S rinka , t.y. JAV yra mažiau prekybos kliūčių, nei ES. Todėl kai E S tikrai integruos rinką, ji gali patirti panašią regioninę ekonominių veiklų koncentraciją kaip ir JAV šiandien. Todėl yra įmanoma, kad, pavyzdžiui, automobilių gamybos veikla transport linkusi labiau koncentruotis, tarkime, Vokietijoje. Tada sektoriui būdingi šokai gali tapti šalies masto šokais . Du požiūriai į sąryšį canvas ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio gali būti sistemiškiau analizuojami naudojant grafikus paveiksle 2.1.

Pav. 2.1. Europos Komisijos požiūris.

Skirtumai canvas šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (7) Pirma pažvelkime į Europos Komisijos požiūrį. Subterranean insect vertikalios ašies mes parodome diverguojančio gamybos ir užimtumo kitimo laipsnį covering grupės šalių (regionų), kurios yra kandidatai suformuoti pinigų sąjungą. Subterranean insect horizontalios ašies mes parodome prekybos integracijos canvas šių šalių laipsnio matą. Tada Europos Komisijos požiūris gali būti atspindėtas neigiamą nuolydį turinčia tiese . Ji rodo, kad kai padidėja ekonominės integracijos canvas šalių laipsnis, asimetriniai šokai įvyks rečiau (todėl pajamos ir užimtumas covering šių šalių transport linkę mažiau išsiskirti).

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (8) Antras požiūris, kurį vadiname Krugman'o požiūriu , parodytas paveiksle 2.2. Vietoje turinčios neigiamą nuolydį tiesės mes matome tiesę su teigiamu nuolydžiu. Tokiu būdu, kai didėja ekonominė integracija, šalys tampa labiau specializuotos, todėl jos patirs daugiau, o ne mažiau asimetrinių šokų .

Pav. 2.2. Krugman'o požiūris.

Skirtumai canvas šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (9) Kuris požiūris yra teisingas? Y ra protinga teikti pirmenybę Europos Komisijos požiūriui . Priežastis gali būti suformuluota taip. Faktas, kad ekonominė integracija gali lemti koncentraciją ir aglomeracijos efektus, negali būti nuginčytas. Tačiau, tuo pat metu taip pat yra tiesa, kad kai gilėja rinkos integracija canvas šalių, nacionalinės sienos tampa vis mažiau svarbios kaip veiksniai, kurie apsprendžia ekonominės veiklos vietą .

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (10) Pasekmėje tampa vis daugiau tikėtina, kad koncentracijos ir aglomeracijos efektai nepastebės sienų . Tai sukuria galimybę, kad ekonominės veiklos klasteriai apims sienas . Pavyzdžiui, galėtų būti, kad automobilių pramonė nebus centralizuota Vokietijoje, tačiau regione, apimančiame Pietų Vokietiją ir Šiaurės Italiją. Tokiu atveju, šokai automobilių gamybos veiklai veiks Vokietiją ir Italiją, todėl markės ir liros kursas negali būti naudojamas šį šoką amortizuoti.

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (11) Atkreipkite dėmesį, kad argumentas, kurį mes čia minėjome, nėra kad integracija nelemia koncentracijos efektų (ji tikriausiai lems), tačiau, kad nacionalinės sienos transport vis mažiau svarbios, įtakojant šių koncentracijos efektų pobūdį. Pasekmėje regionai vis dar gali būti labai veikiami asimetrinių šokų . Tačiau tikimybė, kad šie regionai apims sritis abipus egzistuojančių sienų, padidės, kai integracija gilės . Mes darome išvadą, kad ekonominės integracijos jėgos tikėtinai sumažins kursų canvas nacionalinių valiutų galimybes šiuos šokus atsverti.

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (12) Iš šių argumentų neturėtų būti daroma išvada, kad ekonomistai tikrai žino koks yra sąryšis canvas ekonominės integracijos ir asimetrinių šokų dažnio. Viskas ką g alime sakyti, kad yra teorinė prielaida, teikianti pirmenybę hipotezei, kad ekonominė integracija asimetrinius šokus covering šalių padarys mažiau tikėtinus. Klausimas išlieka iš esmės empirinis. Yra du šio empirinio klausimo aspektai . Pirmas susijęs su klausimu ar pinigų sąjungos lemia didesnę ekonominę integraciją .

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (13) Rose (2000), Rose ir van Wincoop (2001) ir Rose (2002) šiuo klausimu atliko svarbius tyrimus. Jie panaudojo daugiadimensinę (board information) analizę, apimančią beveik visas šalis pasaulyje, kad nagrinėti pinigų sąjungų poveikį prekybos srautams canvas sąjungos narių. Jie nustatė, kad vidutiniškai (ir atsižvelgus į daug kitų kintamųjų, kurie įtakoja prekybos srautus) priklausymo tai pačiai pinigų sąjungai faktas padvigubina prekybos srautų dydį . Šis poveikis galėtų būti pervertintas, kaip parodė kai kurios nesenos studijos (žiūr. pvz. Micco et al . (2003)).

Skirtumai covering šalių: a r tikėtinas paklausos šokas tik vienoje šalyje? (14) Tačiau, netgi į tai atsižvelgus, šis poveikis lieka reikšmingas. Jis galėtų kilti iš fakto, kad pinigų sąjungos ne tik įveda bendrą valiutą, tačiau taip pat lemia mokėjimų ir bankų sistemų bei finansų rinkų bendrai integraciją . Visa tai palengvina prekybą. Antras empirinio klausimo aspektas susijęs su klausimu, kaip ši padidėjusi integracija veikia šokų asimetriją . Fran